Ar mylim save pakankamai?

Nežinau, ar aš čia gyvenu tokiam savo pačios pasirinktam burbule, kad daugiausia matau dalykų, kuriuos noriu matyti, ar iš tiesų pasaulis keičiasi į gera. :) Bet kuriuo atveju, man smagu matyti tai, ką matau. Kalbant apie šiandien – savo FB sraute mačiau kur kas daugiau pasidalinimų mintimis apie meilę sau, nei visokių amūrinių banalybių su pliušinėm širdelėm.

Šiandien nesiplėsiu, nes neturiu laiko, bet pastaruoju metu vis daugiau galvoju apie meilę sau ir jos svarbą. Kaip svarbu išmokti mylėti ir priimti save, kad galėtume mylėti ir priimti savo gyvenimą. Kad galėtume mylėti ir priimti kitą. Kad galėtume sau padėti kurti laimę, o būdami laimingi – dalintis ir įkvėpti kitus. Ir tai nėra kažkoks baigtinis procesas, nes visi per gyvenimą keliaujame per duobes ir pakilimus, todėl meilę sau reikia ugdyti nuolat, nes ji, kaip ir santykiai su kitu, panaši į augalą: nepuoselėjama nuvysta.

Pastaruoju metu išgyvenu ne patį geriausią periodą, nes visiškai nesusitvarkau su savo mityba, o tai atneša nusivylimą savimi ir slogią nuotaiką. Šiandien pagalvojau, kad mityba ir meilė sau gyvena uždarame rate, tik kokį tą ratą užkuriu, priklauso nuo manęs pačios: prasta mityba kursto nemeilę sau, o nemeilė sau veda į prastą mitybą. Ir atvirkščiai – subalansuota mityba padeda subalanuoti ir santykį su savimi, nes gerėjanti fizinė ir emocinė savijauta sužadina meilę sau, o kai myli save, rūpiniesi ir tuo, ką į save dedi.

Nors ir apėmęs slogumas, bet žinau, kad viskas yra laikina. Viskas praeina. Jei porą mėnesių valgau šūdinai ir jaučiuosi šūdinai, tai nereiškia, kad dabar visą laiką taip ir jausiuos. Mano rankose yra tai pakeisti. Jaučiu, kad jau bręsta noras atsispirti aukštyn, nes kūnui jau bloga nuo nekokybiško maisto. O kiekvienas pabuvimas prastoj savijautoj tik stiprina norą gerai jaustis, nes suprantu, kaip tai daug reiškia: nuo to, kiek turim energijos, tiesiogiai priklauso, kiek nuveikiam ir kaip kokybiškai gyvenam. Prisipažinsiu, šiek tiek apleidau meilę sau, bet žinau, kad po truputį, mažais žingsneliais, ir vėl ją prisijaukinsiu. :) To linkiu ir jums.

---

Šiandien tikrai nieko gero negaminau ir neturiu kuo pasigirti (tais skaniais veganiškais šokoladais pasidalinsiu ateityje), bet noriu pasidalinti savo mėgstamu ir labai paprastu skanumynu, kuris yra ir labai lengvai paruošiamas, ir labai skanus, ir jį valgydama jaučiuosi gerai.

Nuotraukas turiu iš anksčiau, nes buvau paprašyta pasidalinti veganišku receptu :)

Reikės: gerai sunokusių bananų (gerai sunokę bananai yra tokie, ant kurių jau yra juodų taškelių), avižų dribsnių (vidutinio smulkumo: tokių, kurių nurodytas virimo laikas ~5min), nerafinuoto kokosų aliejaus ir kokoso drožlių.

Pirmiausiai sutriname bananus šakute iki vientisos, bet ne per skystos masės:

Beriam avižinius dribsnius ir kokoso drožles, maišom ir stebim konsistenciją:

Masė turėtų būti lipni: nei per skysta, nei per biri. Pabaigoje dedam apie gerą šaukštą kokosų aliejaus (tirpinti nebūtina) ir vėl gerai išmaišom:

Paskutinis žingsnis – ant kepimo popieriumi išklotos skardos suformuoti sausainius. Kai turiu daugiau laiko, formuoju pavienius sausainius (kairėje), nes tada kiekvieno krašteliai skaniai apskrunda. Kai laiko turiu mažiau – sulipdau blyną (dešinėje), kurį supjaustau iškeptą.

Kepam iki ~200°C įkaitintoje orkaitėje iki gražiai apskrus ir namai pakvips bananais (dažniausiai tam užtenka apie 15-20 minučių). Kadangi sudėtyje nėra kiaušinių ar kitų ingredientų, kurie būtinai turėtų būti pilnai iškepę, galima valgyti ir ne iki galo iškepusius, tik kad bus minkštesni. Aš labiausiai mėgstu šiek tiek apskrudusius kraštelius (skaniausioji dalis). Mano idealus apskrudimas atrodo panašiai:

Jei lipdėm sausainius – nuo kepimo popieriaus juos tiesiog nukratom į lėkštę (tik nekepkit ant folijos – prilips :D bandžiau, nekažką. Jei neturit kepimo popieriaus namie, geriau tepkit skardą kokosų aliejum ir dėkit tiesiai ant skardos), jei lipdėm blyną – supjaustom gabaliukais.

Man skaniausi – dar šilti, su augaliniu pienu. Bet bus gardūs ir atvėsę.

Nuoširdžiai, čia mano mėgstamiausi naminiai sausainiai, nes jie ne tik baisiai skanūs, bet ir juos valgydama nejaučiu sąžinės graužaties. Balansas tarp skaniai ir sveikai. Vis tik siūlau nepadauginti, nes nors jie ir be pridėtinio cukraus, kalorijų juose netrūksta. Gerai, kad aš jų neskaičiuoju – ramiau gyvenu. :)